našus

našùs, -ì adj. (4) 1. gerai užderantis, duodantis daug vaisių, brandus (apie augalus): Grikas yra našùs grūdas, t. y. daug išduoda, kad uždera J. Kviečiai buvo labai nãšūs – daug prikūlėm Šmk. Tos obelys yr nãšios – kiek anos tura obulų! Grg. Javai užauga, bet nenãšūs KzR. Jaunas sodas, ale labai našùs: obelių šakos net žemę siekia Klvr.

našiaĩ adv.: Bulvės našiaĩ atvedė (užaugo daug) Skr.

2. [K] kuriame viskas gerai užauga, uždera; derlingas, tarpus (apie dirvą): Mūsų žemė labai naši Rs. Laukas našùs, tik turia būt kretamas Trg. Vietikė (ūkis) naši, visko yra Gr. Atėjo (atitekėjo) iš tokio našaũs gyvenimo į tokias pieskas Gs. Augin mane tėvužėlis ... šėmų jaučių jungėjėlį, našiõs dirvos sėjėjėlį JD833. ║ pasižymintis dideliu derliumi: Pernai buvo našesnì metai, geriau derėjo Ll. 3. duodantis gerų rezultatų, sukuriantis daug vertybių; produktyvus: Kolektyviniame ūkyje darbas žymiai našesnis kaip smulkiame individualiniame ūkyje (sov.) sp. Tokiose įmonėse, kur aplinkui gražu, kur viskas džiugina akį, ir darbas darosi našesnis sp. Per pastaruosius kelerius metus dramaturgų kūrybinė veikla pasidarė žymiai intensyvesnė ir našesnė rš. | Šios staklės daug našesnės sp.

našiaĩ adv.: Kiekviena kad ir smulkiausia įmonė turi dirbti našiai sp.

4. J greitas, vikrus, eiklus: Našùs vyras, eina kaip vė[ja]s Krš. Rodosi, kad esi našèsnis daug, kad nusiplauni Plt. Kai pagirdžiau be greitesnis, kai užsėdau – be našesnis mano juobėrėlis (d.) Sb. Našùs žingsnis – gražu žiūrėti! Up. Šis arklys našiõs bėgsnos Rs.

našiaĩ adv.: Eita našiaĩ ratelis, t. y. greitai J. Nūžangus, kas eina našiaĩ J. Kaip ana da našiaĩ žengia! Rs. Dar taip našiaĩ negalì paeiti, kaip pryš ligą Krš. Arkliai našiaĩ, šnariai bėga Skd. Pasistiprinus našiaũ i eiti Ll. Spėriai nuo slenksčio atsikėlė, našiai, tartum kas dešimtį metų jam (seneliui) atėmė LzP. Jei taip našiaĩ dirbs, greit pabaigs Pp. ║ pajėgus: Anksti atsikėlęs našùs, o parsimiegojęs – kaip košė Krš. Antaniukas labai tykus žmogelis, ale labai našùs (gali daug išgerti) Slm. Paskutinės arklio kojos y[ra] našesnės (toliau nužengiančios) už pirmutines Trk. | Našus liežuvis to [mitingų] sakytojo Šts.

5. patogus, tinkamas: Našùs kelys J. Toks pagalys našùs duoti Krš. Malonu tokį nãšų daiktą i dėvėti Bt. Tos šliurės tokios nãšios, ka nenoriu nė padėti Ll. Su tokiu našiù kirviu bepig kirsti Vdžg. Našus grėblys Yl. Pasiūk man našį sijoną, kad galėtų eiti po pilną žingsnį Šts.

našù n.: Našù eiti, t. y. pakibšnu J. Nenašù mun su batais vaikščioti, einu basa Rdn. Su šiuo dalgiu eina daug našiau pjauti Akm. Našiaũ man būtų eiti ant pečių užsidėjus naštą nekaip glėby J.

6. gražus, puikus, šaunus: Našus, gražus vyras Šts. Ji graži ir našì merga buvo Rm. Jis našèsnis už Petrą Ln. Kavalieriai, vienas už kitą našesniai, kone kasdien lankė Blv. ║ prabangus, prašmatnus: Ji buvo suknią dar našèsnę pasisiuvus Rm.

našiaĩ adv.: Eina (vilki) nė kiek ne našiaũ kaip kiti, kur nieko neturi Rm.

7. smarkus, stiprus: Vyras bjaurus, bet pati da našesnė Tsk. Su vaiku nesusikalbi, o tėvas da našèsnis už vaiką Mžš.

našiaĩ adv. Skdv, Vdžg: Aš anam taip našiaĩ sudaviau, kad vieto[je] susmuko Užv. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Buvau girtas našiaĩ Trš. Našiaĩ viduriuo[ja] po tos rėksenos Klk. Sausas pasninkas, našiaĩ gavėjom Pp. Su tuo kampariniu alyvu nupilam našiaĩ (gerokai) Trk.

našỹn adv.: Kalba ėjo kaskart garsyn, juokavimai našyn Žem.